Ar kada nors maudėtės audros įkarštyje? Patikėkite - didžiulis malonumuas, ir adrenalino kiekis užplūsta visą kūną. Šiandien praturėjome audrą ežere. Didžiulis lietus ir stiprus vėjas. Niekas nemaniau, kad ežeras gali banguoti tokio dydžio bangomis, ir kad ateinantis lietus gali atrodyti kaip begalinė siena vis artėjanti į tave. Keisti jausmai apima, kai matai tokią didžiulę siena artėjant, ir žinant kad susidursi su ja. O buvo viskas taip...
Diena buvo paprasta, rami, laikas slinko lėtai. Kartu su manimi buvo Gandolos (itališko laivo) vairuotojas Maikas, ir dar viena mergina dirbanti valčių nuomoje (jos vardo nepamenu, nes ji labai tyli ir beveik nešneka). Žinojome, kad šiandien turi lyti. Nes visą savaitę karštis buvo begalinis, ir turėjo išsilyti. Nežinojome ko ir kada laukti. Ežeras ramiai leidosi skrodžiamas lengvo vėjo nešamų buriavimo mokyklos burlaivių. Ir staiga visi burlaiviai suskubo į ežero pakrantę tvirtinti burlaivių prie plūduriuojančių dokų. Pamažu prasidėjo sumaištis... Matėme ateinant lietų. Tačiau neatrodė jis taip grėsmingai.. Lyg įprasti lietaus debesys slinko link mūsų. Tačiau netikėtai iš debesų pasidarė siena, kuri ežero gale atrodė grėsmingai. Susižvalgėme su Maiku ir.. It's coming.. greitai uždariau valčių nuomos kambarėlio langus, užrakinau vienas duris ir pasileido pliaupti lietus, pakilo stiprus vėjas, kuris pradėjo blaškyti burlaivius, kurie beviltiškai mėgino prisišvartuoti. Po minutės vėjas burlaivius pradėjo vartyti. Keli burlaiviai apsivertė prie pat kranto. Nieko nelaukę pasinėrėme su visais rūbais į ežero bangas. Mėginome atversti vėjo ir bangų blaškomą laivelį, tačiau pastangos buvo bevaisės, vėjas per stiprus... nutempėme burlaivį į krantą.. O didžiuliai lietaus lašai pliekė iš dangaus.. Atrodo, kad viskas truko labai trumai.. Nors audra ir nebuvo ilga, ji truko apie pusvalandį. Laikas skriete praskriejo. Ir prisipažinsiu, man patiko :) gera adrenalino dozė užliejo kūną. Audrai rimstant vis dar mirkome keistai šiltame ežero vandenyje. Audra atėjo staiga, ir pasitraukė taip pat staiga. Ir vėl saulės spinduliai nusišypsojo pro debesų plyšius. Lyg veidrodis ežero vanduo apglėbęs laikė apverstus burlaivius, kuriuos pamažu buriavimo mokyklos mokiniai pritvirtino į vietas.
Tai buvo trečia mano audra, kurią pergyvenau prie Calhoun ežero :) ir kiekviena audra turėjo savitumo, kiekviena buvo kitokia. Pirmoji audra pasižymėjo ežerą varstančiais žaibais. Triukšmas lyg per karą.. tokio garso dar niekad nebuvau girdėjęs. Kiekvieną žaibą sekantį trenksmą buvo galima jausti. Visas kūnas suvirpėdavo. Tądien žaibas trenkė į burlaivio stiebą, kuris nuo mūsų apie 200m buvo. Įdomus patyrimas :)
Antroji audra ypatinga tuom, kad jai prasidėjus visi mirkome vandenyje ir tik sužaibavus už puskilometrio, kaip pamišusios antys lėkėme iš vandens. Sako, kad jei esi ežere, kai į jį trenkia žaibas, šiek tiek pasvyla visi plaukai, ir kvapas nekoks.. :) tačiau mūsų laimei nė vienas nepasiskrudino :) Žinoma kiekvieną audrą sekė gaisrinių ir policijos mašinų sirenos. Jie visada atskuba jei kur nors yra bent galimybė, kad galėjo nukentėti žmogus.
Tokie keistoki patyrimai mane aplanko svečiuojantis Amerikoje. Įdomu ką naujo atneš rytojus.

Wheel fun Rentals Valčių nuomos punktas.